Na siaip su kiekvienu pamedzioju po karta i diena, blogiau nebuna, o kartais net ir sumedzioju ka nors 
Aciu uz info
klausimai/atsakymai
Moderators: Public Relations Department, Players Department
-
jexter
- Posts: 185
- Joined: Tue Oct 02, 2007 10:18 am
- Location: Lithuania
- Contact:
-
Amlin
- Posts: 245
- Joined: Tue Sep 20, 2005 8:16 am
- Location: Druskininkai, Lithuania
Apie švartavimąsi: jeigu laivai gali švartuotis vienas prie kito (jei wiki taip parašyta) tai tereikia kad jie būtų vienas nuo kito per švartavimosi atstumą tuo momentu kai švartuojamasi. Greičiai nesvarbu. Gali laivas, prie kurio švartuojamasi ir plaukti. Pavyzdys:
Apibrėžimai:
1 Rakeris - A (auka)
2 Rakeris - P (plėšikas)
valtelė (V) ( pradžioj prišvartuota prie P)
Scenarijus:
Plėšikai plaukia su P. Nori užpulti A pasinaudodami V. Pradžioj V prišvartuotas prie P. Tarkim A plaukia nieko neįtardami kryptimi 0 į šiaurę (dešinę
). Tam kad plėšikams pavyktų padėtis turi būti tokia:
----A-----P----
Atstumas tarp A ir P turi būti A per valandą nuplaukiamas atstumas +- V per valandą nuplaukiamas atstumas.
Tada plėšikai sulipa į valtelę, atsišvartuoja nuo P ir plaukia į tą vietą, kur jų manymu po valandos atsiras A.
----A----VP----
Po valandos žiūri ar atspėjo.
---------AVP---
Jeigu A plaukė kaip tikėtasi tai tada atstumas tarp A ir V turėtų būti labai nedidelis ir nepriklausomai nuo A greičio plėšikai prisišvartuoja ir...
Jeigu A ką nors įtarė ir pakeitė greitį arba kryptį tai V švartuojasi prie P (akimirksniu, nes nedaug tenuplaukė) ir bando iš naujo...
Vienas mano veikėjas taip ir mirė - atsišvartavo su burlaiviu nuo vietovės ir nusprendė plaukt (uždėjo sėkmingai ir kryptį ir greitį 100). O jį vijosi. Su irklinėm valtimis... Ir kadangi nespėjau atsišvartavęs nė trupučio paplaukti tai jie atsišvartavę atsirado lygiai toje pat vietoje kaip ir aš. Ir akimirksniu prisišvartavo, nes valandą paplaukti reikia tik atsišvartavus nuo laivo. Ir užmušė. Pirmas meistriškai net 71 žalos padarė su kovos kirviu... Skydas neišgelbėjo
Tikiuosi atsakiau į klausimą apie švartavimąsi. Jei dar kas neaišku - klauskite.
Apibrėžimai:
1 Rakeris - A (auka)
2 Rakeris - P (plėšikas)
valtelė (V) ( pradžioj prišvartuota prie P)
Scenarijus:
Plėšikai plaukia su P. Nori užpulti A pasinaudodami V. Pradžioj V prišvartuotas prie P. Tarkim A plaukia nieko neįtardami kryptimi 0 į šiaurę (dešinę
). Tam kad plėšikams pavyktų padėtis turi būti tokia:
----A-----P----
Atstumas tarp A ir P turi būti A per valandą nuplaukiamas atstumas +- V per valandą nuplaukiamas atstumas.
Tada plėšikai sulipa į valtelę, atsišvartuoja nuo P ir plaukia į tą vietą, kur jų manymu po valandos atsiras A.
----A----VP----
Po valandos žiūri ar atspėjo.
---------AVP---
Jeigu A plaukė kaip tikėtasi tai tada atstumas tarp A ir V turėtų būti labai nedidelis ir nepriklausomai nuo A greičio plėšikai prisišvartuoja ir...
Jeigu A ką nors įtarė ir pakeitė greitį arba kryptį tai V švartuojasi prie P (akimirksniu, nes nedaug tenuplaukė) ir bando iš naujo...
Vienas mano veikėjas taip ir mirė - atsišvartavo su burlaiviu nuo vietovės ir nusprendė plaukt (uždėjo sėkmingai ir kryptį ir greitį 100). O jį vijosi. Su irklinėm valtimis... Ir kadangi nespėjau atsišvartavęs nė trupučio paplaukti tai jie atsišvartavę atsirado lygiai toje pat vietoje kaip ir aš. Ir akimirksniu prisišvartavo, nes valandą paplaukti reikia tik atsišvartavus nuo laivo. Ir užmušė. Pirmas meistriškai net 71 žalos padarė su kovos kirviu... Skydas neišgelbėjo
Tikiuosi atsakiau į klausimą apie švartavimąsi. Jei dar kas neaišku - klauskite.
-
shapukas
- Posts: 535
- Joined: Tue Jul 18, 2006 8:31 am
- Location: Kaunas
bet tokiu atveju, jie turejo ne i ta pacia vieta atsisvartuot. PVZ: jei yra kelios atsisvartavimo galimybes. Vakarai, siaure, ir siaurvakariai. Tai jei abu laivai atsisvartuoja i ta pacia vieta, tai betkokiu atveju nebuna galimybes svartuotis, Tiesiog knopkes tokios ner. Tad tenka paplaukt siek tiek ir tada bandyt svartuotis. Tai as ir manau, kad jei atsisvartavai i vakarus, tai tave persekiojantis turi atsisvartuot i siaurvakarius, kad iskart galetu prisisvartuot. Ar as klystu?
-
Dozess
- Posts: 55
- Joined: Tue Oct 03, 2006 1:30 pm
Nesvarbu shapukai, ar atsishvartuoji i tapacia vieta ar skirtingas, svartuotis prie laivo gali tik paplaukes. tarkim jei valtele atsisvartuos (ar nuo laivo ar nuo kranto) ji iskarto netures galimybes svartuotis prie aplink esanciu laivu, ji tures pirma _pajudeti_, tada pas ja atsiranda galimybe svartuotis prie kitu laivu. Va katik vienas charas prasedejo diena valtyje, bet galimybe prisisvartuoti prie laivo neatsirado.
kazkada rasiau del sito dievams, jie paaiskino, kad atsisvartavus matomos vietoves tik ant kranto. Laivui pajudejus, daromas vietoviu updeitas ir "pasirodo" kiti laivai, jei laivas nejuda updeitas nedaromas.
kazkada rasiau del sito dievams, jie paaiskino, kad atsisvartavus matomos vietoves tik ant kranto. Laivui pajudejus, daromas vietoviu updeitas ir "pasirodo" kiti laivai, jei laivas nejuda updeitas nedaromas.
skype: dozess
-
shapukas
- Posts: 535
- Joined: Tue Jul 18, 2006 8:31 am
- Location: Kaunas
-
Priekabusis
- Posts: 92
- Joined: Mon Jan 15, 2007 2:12 pm
- Location: Lithuania, Vilnius
jexter
as bandziau kelti vienam savo veikejui kovojimo ygudy... 7 metus aktyviai treniravausi diena dienom suduodamas dar 3 veikejam su lazda (su minimumu jegos aisq) paskui lioviausi, nors nuo to laiko teko nemazai pakovot dar bet dabar praejo 13 metu kai turu ta veikeja i rjam dar skilas kaip buvo nemoksiskas, taip ir liko nemoksiskas
as bandziau kelti vienam savo veikejui kovojimo ygudy... 7 metus aktyviai treniravausi diena dienom suduodamas dar 3 veikejam su lazda (su minimumu jegos aisq) paskui lioviausi, nors nuo to laiko teko nemazai pakovot dar bet dabar praejo 13 metu kai turu ta veikeja i rjam dar skilas kaip buvo nemoksiskas, taip ir liko nemoksiskas
-
jexter
- Posts: 185
- Joined: Tue Oct 02, 2007 10:18 am
- Location: Lithuania
- Contact:
-
shapukas
- Posts: 535
- Joined: Tue Jul 18, 2006 8:31 am
- Location: Kaunas
-
Priekabusis
- Posts: 92
- Joined: Mon Jan 15, 2007 2:12 pm
- Location: Lithuania, Vilnius
kodel ? karys paprasta tampa kariu ne is didelio noro o verciamas aplinkybiu... vidurmaziaiais daznas atvejis... ir paprastai pradedavo karjera budami valstieciais ir nieko nemokedami. cia tas pats, kodel as nemoksha budamas negaliu tapti kariu jei man reikia daug ir pastoviai pestis su kazkuom... tik kad tas skillas tikrai biski greiciau galetu judet, bent jau kovojimo
-
shapukas
- Posts: 535
- Joined: Tue Jul 18, 2006 8:31 am
- Location: Kaunas
Viduramziais valstietis geriausiu atveju tapdavo mesmales dalimi. Juos nebent drausmes ismokindavo ir tiek. Kazkokiu kovos igudziu jie neturedavo. Riteriai jau kitas dalykas. Tai buvo, mada, prestizas ir panasiai, bet ir tai ne visur. Realiam gyvenime kovos menu (bent tuometiniu) galima ismokt zymiai greiciau. O vat cantr, tai jau sudinai. Jei ten nemoksa, tai koks is taves karys. Aisku, didesniam bury, tai ir tas nemoksa pravercia. Bet jei visi tokie tudaro buri. apsijuokt gali tik ir tiek.
-
jexter
- Posts: 185
- Joined: Tue Oct 02, 2007 10:18 am
- Location: Lithuania
- Contact:
Deja shapuk nevisai taip apie viduramzius. Valstieciai sudare beveik visu valstybiu kariuomeniu branduoli, dauguma ju is metu i metus buvo saukiami i kariuomene, buvo treniruojami, mokomi esminiu taktikos ir formuotes taisykliu. Taip jie nebuvo geri kariai pavieniui, bet jie buvo mokomi kovoti kaip dalinys (ietininkai, lankininkai, alebardininkai), o ne kaip pavieniai kariai. Net tie patys riteriai kovodavo tik grieztose formuotese, issisklaidymas reikstu prazuti jiem del ju didelio sarvu svorio. Riteriai tai tu laiku "tankai" - smogiasi visa jega i prieso formuotes ir jas issklaido.
-
Amlin
- Posts: 245
- Joined: Tue Sep 20, 2005 8:16 am
- Location: Druskininkai, Lithuania
Dėl švartavimosi: Vienas mano veikėjas plaukioja su rakeriu ir šliupu. Ir vietoves ant kranto neretai lanko. Gerai suderinus vietovės aplankymas teužtrunka vieną updeitą. Atsišvartuoji, paplauki link vietovės (1 update) prisišvartuoji, apsižiūri, atsišvartuoji nuo kranto ir iškart gali švartuotis prie rakerio. Nuo laivo kai atsišvartuoji tai tiesa ką dievai sakė, reik paplaukti kad bet kur prisišvartuotum, bet kai nuo žemės atsišvartuoji tai iškart ir prisišvartuot gali.
Dėl įgūdžių: Kažkada seniai seniai įgūdžių mes nematydavom išvardintų. Ir tekdavo raštelius rašytis kad prisimint ką kaip daryti moki. O kai jau pradėjo visus išbandytus įgūdžius rodyti tai visai malonu buvo pamatyti kiek per tą laikotarpį įgūdžiai paaugo. Arba kai kuriose bendruomenėse narių įgūdžių sąrašai mėtosi... Užmeskit akį į saviškius ir pamatysit kad kai kurie ūgtelėję. Šiaip apie įgūdžių augimą teorijų daug ir įvairių. Ir aš keletą turiu ir galiu pasidalinti Mano manymu įgūdžiai mums rodomi supaprastinti, o realiai yra žymiai detalesni. Tarkim kad kaip ir sveikata bei alkis jie gali būt nuo 0 iki 100. 0 - prasčiausias nemokša o 100 - meistras už kurį didesnių būt negali. Tikriausiai jie yra sudaryti proporcingai: 1-20 nemokšiškai, 21-40 mėgėjiškai, 41-60 gabiai, 61-80 įgudusiai o 81-100 meistriškai. Neįsivaizduoju ko nors su įgūdžiu 0, tai tikriausiai reikštų kad to visai neįmanoma tau padaryti. Labai labai paeksperimentavus su daugeliu veikėjų gal ir įmanoma kurio nors įgūdžio konkretesnes vertes sužinoti, bet pakolkas aš pats tam vis neprisiruošiu, o kiti nežinau ar bandė. Mano idėja buvo apie resursų rinkimo įgūdžių išmatavimą:
1 variantas: užstatai dienos ar dešimties dienų ar panašiai projektą ir žiūri kiek per valandą padarei procentų tiksliai. Bet apvalinimo problema labai iškraipo rezultatus. Bet šitas variantas greitas, tik 1 valandą paaukoji arba tiksliau nieko nepaaukoji
2 variantas: bandymo metodu surandi tokį skaičių gramų kokį surenki per valandą. Turiu omeny kad jei pvz 93g per valandą projektą per valandą įvykdai o 94g projekto neįveiki, vadinasi 93g yra tavo dabartinis skaičius. O po kiek laiko (Cantr metų ar pan) patikrini ar vis dar neprirenki 94g per valandą Ir taip sužinai ar įgūdis paaugo ar nelabai Norint tikslesnių matavimų reikia dirbt ne valandą bet daugiau Taip greičiau įgūdžiai jausis kad paaugo...
Kažkada kažkur skaičiau kad net jėga auga, bet daro tai lėčiausiai, nes priklauso ir nuo kovojimo ir nuo medžiojimo įgūdžio. Bet sumąsčiau variantą kaip ir tai išmatuot ir net labai greitai, nelaukiant jokių update. Tiesiog galima pažiūrėt kokį maksimalų svorį veikėjas sugeba nutempti vienu tempimu... Numeti smėlio 10kg ir bandai. Jei pavyksta tempi atgal ir numeti dar 5 kg Ir taip kol nebepatempi... Arba atvirkščiai, bet esminio skirtumo nematau
P.S. spėju kad greitai prasidės stumdymo varžybos bendruomenėse... Žmonės, nedarykit to, a?
P.P.S. kažkaip man nesigauna trumpai ir aiškiai rašyti, bet manau jūs pripratę jau ir man nereikia kiekvieno post`o apačioj už tai atsiprašinėt...
Dėl įgūdžių: Kažkada seniai seniai įgūdžių mes nematydavom išvardintų. Ir tekdavo raštelius rašytis kad prisimint ką kaip daryti moki. O kai jau pradėjo visus išbandytus įgūdžius rodyti tai visai malonu buvo pamatyti kiek per tą laikotarpį įgūdžiai paaugo. Arba kai kuriose bendruomenėse narių įgūdžių sąrašai mėtosi... Užmeskit akį į saviškius ir pamatysit kad kai kurie ūgtelėję. Šiaip apie įgūdžių augimą teorijų daug ir įvairių. Ir aš keletą turiu ir galiu pasidalinti
Mano manymu įgūdžiai mums rodomi supaprastinti, o realiai yra žymiai detalesni. Tarkim kad kaip ir sveikata bei alkis jie gali būt nuo 0 iki 100. 0 - prasčiausias nemokša o 100 - meistras už kurį didesnių būt negali. Tikriausiai jie yra sudaryti proporcingai: 1-20 nemokšiškai, 21-40 mėgėjiškai, 41-60 gabiai, 61-80 įgudusiai o 81-100 meistriškai. Neįsivaizduoju ko nors su įgūdžiu 0, tai tikriausiai reikštų kad to visai neįmanoma tau padaryti. Labai labai paeksperimentavus su daugeliu veikėjų gal ir įmanoma kurio nors įgūdžio konkretesnes vertes sužinoti, bet pakolkas aš pats tam vis neprisiruošiu, o kiti nežinau ar bandė. Mano idėja buvo apie resursų rinkimo įgūdžių išmatavimą:
1 variantas: užstatai dienos ar dešimties dienų ar panašiai projektą ir žiūri kiek per valandą padarei procentų tiksliai. Bet apvalinimo problema labai iškraipo rezultatus. Bet šitas variantas greitas, tik 1 valandą paaukoji arba tiksliau nieko nepaaukoji
2 variantas: bandymo metodu surandi tokį skaičių gramų kokį surenki per valandą. Turiu omeny kad jei pvz 93g per valandą projektą per valandą įvykdai o 94g projekto neįveiki, vadinasi 93g yra tavo dabartinis skaičius. O po kiek laiko (Cantr metų ar pan) patikrini ar vis dar neprirenki 94g per valandą
Ir taip sužinai ar įgūdis paaugo ar nelabai Norint tikslesnių matavimų reikia dirbt ne valandą bet daugiau Taip greičiau įgūdžiai jausis kad paaugo...
Kažkada kažkur skaičiau kad net jėga auga, bet daro tai lėčiausiai, nes priklauso ir nuo kovojimo ir nuo medžiojimo įgūdžio. Bet sumąsčiau variantą kaip ir tai išmatuot ir net labai greitai, nelaukiant jokių update. Tiesiog galima pažiūrėt kokį maksimalų svorį veikėjas sugeba nutempti vienu tempimu... Numeti smėlio 10kg ir bandai. Jei pavyksta tempi atgal ir numeti dar 5 kg
Ir taip kol nebepatempi... Arba atvirkščiai, bet esminio skirtumo nematau
P.S. spėju kad greitai prasidės stumdymo varžybos bendruomenėse... Žmonės, nedarykit to, a?
P.P.S. kažkaip man nesigauna trumpai ir aiškiai rašyti, bet manau jūs pripratę jau ir man nereikia kiekvieno post`o apačioj už tai atsiprašinėt...
-
wejdas
- Posts: 172
- Joined: Sun Apr 02, 2006 8:45 am
- Location: Kaunas, Lithuania
To jexter: Viduramžiai - labai plati sąvoka laiko ir geografijos prasme. Skirtingu metu ir skirtingose vietose egzistavo skirtingos karinės struktūros ir papročiai. Buvo laikai, kai europiečiai riteriai mūšiuose kaudavosi tik prieš kitus riterius ir tik vienas prieš vieną. Formuotės ir disciplina buvo prastuomenės prievolė. Riteriai formuotėse ėmė kautis tik vėlyvuosiuose viduramžiuose, kai kilmė ir kodeksas nebeturėjo tiek reikšmės.
Ankstyvaisiais viduramžiais daugelyje Europoje regionų (pvz., LDK) kiekvienas kaimas privalėdavo siųsti žemvaldžiui nustatytą skaičių vyrų ir dauguma siųsdavo savanoriškai, nes reikėjo ginti savo šalį nuo svetimšalių grobikų ir taip garantuoti savo dirbamų laukų, namų ir šeimų saugumą. Daugeliui tai būdavo dar ir geras pasipelnymo šaltinis, nes kaip žinia dauguma karų būdavo paprasčiausias plėšikavimas ir grobimas. Tačiau kiekvienas žemdirbys visų pirma būdavo žemdirbys ir vasarą turėdavo grįžti namo dirbti laukų (moterys, vaikai ir seniai visų darbų neišgalėdavo atlikti) - tą suprato netgi žemvaldžiai, nes žemdibrystė buvo visos ekonomikos variklis ir tuo pačiu pačio žemvaldžio gerbūvio garantas.
Tik vėlesniais laikais vyrus imdavo į reguliariąją kariuomenę dešimčiai ir daugiau metų - tada žmogui karas tapdavo profesija ir žemdirbystę jis pamiršdavo.
Žinoma, mano čia išsakytos tiesos nėra absoliučios, nes nepamirškime įvairiausių regioninių-tautinių skirtumų: kai kur vyrai eidavo į karą savanoriškai, kai kur iš prievolės, kai kur masiškai, kai kur pavieniui. Taigi, šioje diskusijoje negalima tvirtinti, kad buvo taip ar kitaip, jei nekonkretizuojame regiono ir amžiaus, apie kurį kalbame.
Ankstyvaisiais viduramžiais daugelyje Europoje regionų (pvz., LDK) kiekvienas kaimas privalėdavo siųsti žemvaldžiui nustatytą skaičių vyrų ir dauguma siųsdavo savanoriškai, nes reikėjo ginti savo šalį nuo svetimšalių grobikų ir taip garantuoti savo dirbamų laukų, namų ir šeimų saugumą. Daugeliui tai būdavo dar ir geras pasipelnymo šaltinis, nes kaip žinia dauguma karų būdavo paprasčiausias plėšikavimas ir grobimas. Tačiau kiekvienas žemdirbys visų pirma būdavo žemdirbys ir vasarą turėdavo grįžti namo dirbti laukų (moterys, vaikai ir seniai visų darbų neišgalėdavo atlikti) - tą suprato netgi žemvaldžiai, nes žemdibrystė buvo visos ekonomikos variklis ir tuo pačiu pačio žemvaldžio gerbūvio garantas.
Tik vėlesniais laikais vyrus imdavo į reguliariąją kariuomenę dešimčiai ir daugiau metų - tada žmogui karas tapdavo profesija ir žemdirbystę jis pamiršdavo.
Žinoma, mano čia išsakytos tiesos nėra absoliučios, nes nepamirškime įvairiausių regioninių-tautinių skirtumų: kai kur vyrai eidavo į karą savanoriškai, kai kur iš prievolės, kai kur masiškai, kai kur pavieniui. Taigi, šioje diskusijoje negalima tvirtinti, kad buvo taip ar kitaip, jei nekonkretizuojame regiono ir amžiaus, apie kurį kalbame.
-
jexter
- Posts: 185
- Joined: Tue Oct 02, 2007 10:18 am
- Location: Lithuania
- Contact:
-
Dozess
- Posts: 55
- Joined: Tue Oct 03, 2006 1:30 pm
Amlin wrote:Dėl švartavimosi: Vienas mano veikėjas plaukioja su rakeriu ir šliupu. Ir vietoves ant kranto neretai lanko. Gerai suderinus vietovės aplankymas teužtrunka vieną updeitą. Atsišvartuoji, paplauki link vietovės (1 update) prisišvartuoji, apsižiūri, atsišvartuoji nuo kranto ir iškart gali švartuotis prie rakerio. Nuo laivo kai atsišvartuoji tai tiesa ką dievai sakė, reik paplaukti kad bet kur prisišvartuotum, bet kai nuo žemės atsišvartuoji tai iškart ir prisišvartuot gali.
nezinau, man buvo atvejis, kad nuo kranto atsishvartuojam su dviem laiveliais, ir negalim prisishvartuoti viens prie kito, bet gal tu teisus kai vienas pluduriuoja, o kitas atsishvartuoja nuo kranto.
skype: dozess
Return to “Žaidėjai lietuviai (Lithuanian)”
Who is online
Users browsing this forum: No registered users and 1 guest