Noreciau prisiminti viena veikeja, gyveno jis labai seniai, pries kokius 4 metus jau, bet po siai dienai vis dar menu. Menu, nes tai buvo veikejas su ryskiu savitu charakteriu. Jis, kaip pats pasakojo, atejo is kalnu, nes nusibodo gyventi su ozkom, pamenu buvo idomiu kalbu ape tas ozkas Ji buvo sunku perprasti, pagal mane turejo problemu su pykcio valdymu, i kitus ziuredavo is auksto, nors nutuokdavo maziau uz kitus, reiksdavo nepasitenkinima daznai, budavo vis kuo nepatenkintas, o pabandzius patraukti per danti labai emocingai reaguodavo. Bene ryskiausia jo ypatybe buvo jo kalba, jau nieko konkreciai nepamenu, kaip jis kalbedavo, bet tai nebuvo paprastas zodziu, sakiniu iskraipymas, gal kokia tarme, bet nieko panasaus nebuvau girdejes. Jis nebuvo veikejas juokdarys, buvo gana rimtas, bet tos visos savybes jame keistai derejo ir nenorint kure komisko veikejo portreta. Ten kur jis mire, pastaciau atminimo zenkla, zenklas nevykes isejo, tuo metu jaunas ir kvailas buvau, bet del to tikiuosi jo niekas nepanaikins dar tebestovi Kzkaip nustojo jis kalbeti, reikejo keliauti toliau, nenorejau palikti vieno, pasilikau su juo, duodavau maisto, po kurio laiko nustojau, mire is bado. Jo vardas buvo Antanas Juodapirstis.

Neteko tokio sutikt. Na, bet vistiek pakelkim uz ji bokalus